- šarvonė
- šarvõnė sf. (2) NdŽ 1. Plv paaukštinimas karstui su mirusiojo palaikais pastatyti, katafalkas: Grabą išnešė – reik šarvõnę išardyt ir išmest, ka nemirtų kitas Mrj. Tik žiūri – krust to dieduko ranka ir nupuolė ant žemės nuo šarvonės LTR(Ldvn). ^ Ta lova tokia ilga kap šarvõnė Mrj. 2. NdŽ, DŽ1 katafalko užtiesalas: Nupirko audeklo ir pasiuvo šarvõnę Gž.
Dictionary of the Lithuanian Language.